nežinia kiek kreipinių tau buvau prigalvojusi ir kiek lapų sugadinau, teparašiusi vieną eilutę. na, tai kas gi dabar rašo laiškus? gyvenimo filmas, juokinga.
kartu, argentinos, spygliai,o tada jau prisiminimai. netvarkingai, viesulo būdu, atsigula galvoje.
kiek nuojauta yra pajaučiamas toks mano nuspėjamas poelgis? kaip smarkiai mane pažįsti? kaip smarkiai aš esu aš, o tu esi tu.
tokios vasaros atneša virtines prisiminimų, „neteisingų“ prisiminimų, jaukiančių visą gyvenimo tvarką. prisiminimai persmelkti aitraus ir šilto kvapo. tavo kvapo.
mokymasis plaukti. tu.
naktys po žvaigždėmis. tu.
ir kiek dar telpa po tuo naktiniu, žvaigždėtu dangumi...
arbata.pokalbiai.prisiminimai.pokalbiai.juokas.pokalbiai.baimės.arbata.pokalbiai.apkabinimai.pokalbiai.arbata.baimė, o galiausiai žvaigždės ir tyla.
ir kas kartą lieka įspaudas, kuris retkarčiais šiek tiek apsineša, nusitrina, pasimeta, tačiau išlieka ten, kur ir turėtų būti. po kairiąja krūtimi.
„mieloji, visos pabaigos tik į naudą. mieloji, žinau, skauda.“
