kai devyniasdešimt antrąjį kartą, patikrinusi pašto dėžutę, grįžtu namo ir užrakinu paskui save duris, suprantu, kad kažkas nebe taip. ir kai ryt dar, keturioliktą kartą tądien, patikrinsiu ar niekas neatsiuntė to mažo popierėlio, įpakuoto į kitą popierėlį, pamažu ateis suvokimas, kad tikrai kažkas nebe taip. ir esu tikra, kad laiškus išsiunčiau teisingu adresu. bent jau tiek teisingu, kokį teisingą turėjau atmintyje. ir, kad pašto ženklas toje, o ne kitoje pusėje. ir viskas parašyta suprantamai. argi taip nesuprantamai atrodo žodžiai: "vėl. ilgu. laukiu."? nes man jie pasidarė tokie suprantami, kad kitokių aš nebe suprantu ir tik šie tegali suktis galvoje. ir tik jais aš tekalbu. galiausiai juk paskutinį kartą aš nueisiu patikrinti pašto dėžutės, tikėdamasi, kad ten guli pluoštas laiškų, kurie net byra, kiek jų ten daug. o aš paprasčiausiai jų nepastebėjau. tada galėsiu užsidaryti visam gyvenimui, už užrakintų durų. ir vėl kartoti. vėl. ilgu. laukiu. laukiu kol vėl galėsiu laukti ir nieko nerasti.
i hope you could understand what i write to you. i really hope. and if you could understand that, i would remind, that my englisch is horrible. i only want to say: i love your music and the designe.
AtsakytiPanaikintigreets,
hannah.
it's so nice to hear it... I would like you could understand what I'm writing about, so, I could try to translate ir for you, if you want.
Panaikinti