![](http://reanimated.lt/indre/wp-content/uploads/2009/08/1c0b90170.jpg)
Taigi, norom nenorom perėjau į filmo apžvalgą ir visiškai atitolau nuo tikrosios temos. :) Peržiūrėjus filmą įsigeidžiau šiek tiek pasidomėti sapnais, o tiksliau tai jų valdymu, arba trancmalinėmis kelionėmis.
Kadangi dar neturėjau progos nubėgti į biblioteką ir pasidomėti literatūra apie fiziologiją bei sapnus, tai pasitelkiau tetulės gūglės pagalbą ir šiek tiek apsišviečiau.
Pasirodo, sapnų valdymas yra visiškai realus ir neišgalvotas dalykas, paprasčiausiai tam reikia daug praktikos. Atradau keletą patarimų pradedantiesiems, norintiems lavėti šioje srityje.
Pirmiausia reikia "prabusti sapne", t.y. suprasti, kad sapnuojate. Šitai galima padaryti išvydus save, savo kūno dalį ar kažką neįprasto, kas realybėje nelabai įmanoma. Patariama vos tik pasibaigus sapnui pasistengti prabusti ir jį pasižymėti. Vis žymint sapnus ir juos lyginant tarpusavy gali išryškėti tam tikros detalės, kurios ir būtų jūsų "raktas" į sapno valdymą. Žinoma, jei jūs sapnuodami jau tarsi ir pasieksite sapno valdymą, o jums per kelią perbėgs rožinė katytė, jūs galite pamesti savo realių minčių giją ir vėl paleisti sapną iš rankų.
Dar vienas patarimų, tai pratimas jūsų realybės pojūčiui lavinti. Bent jau porą kartų į dieną reikia sau užduoti klausimą: "Ar visa tai kas mane supa yra realu, ar aš nesapnuoju?", žinoma, atsakymas bus: "Taip", tačiau tai padės susivokti sapne. Taip pat, kas keletą valandų pravartu suskaičiuoti savo pirštus, patikrinti ar visos jūsų kūno dalys yra vietoje, kadangi sapnuose pasitaiko tokių atvejų, kuomet jūs atrodote, ne taip kaip tikrovėje.
Kol neturiu daug literatūros ir nesu apsiskaičiusi teta, negaliu daug postringauti, tačiau vos tik radusi laiko nubėgsiu į biblioteką ir pasidomėsiu daugiau.
Tai tiek,
pasapnuokit!
staklininko dukra.
Žinau, tai gan keista, bet aš esu pasimetusi tarp realybės ir sapnų. Negaliu pasakyti, kada tai prasidėjo, nes neprisimenu, kada paskutinį kartą susimąsčiau apie norus ir galimybes. Tarkime, aš nežinau, ar vakar ėjau tuščia autostrada su draugu, ar prieš savaitę surengiau savo asmeninį koncertą, kuriame manęs nebuvo. Netgi negaliu išsiaiškinti, ar dabar nesapnuoju. Įsignybk, sakysite. Kur, jei vietos nebėra - visas kūnas paliestas pirštais.
AtsakytiPanaikintiVakar, o gal šiandien, išėjau į lauką tam, kad įkvėpčiau gryno oro. Ir nepatikėsite - išėjus iš savo namų, kuriuose žmonės su frakais spėliojo, po kelių sekundžių įvyks pasaulio pabaiga, aš išvydau ne savo kiemą, o kambarį, kuriame dar nesu buvus. Jame sėdėjo tik du žmonės: draugas, ėjęs kartu su manimi tuščia autostrada, ir aš. Po beprasmio pokalbio su juo, aš pabudau. Tada pabudau dar kartą. O kada pabusiu tiek, kad galėčiau suprasti, kur esu? Man atrodo, aš įstrigau.
Žinai, kada rašyta? Sausio 4 :)
mėgstu ilgus komentarus, po kurių tavo įrašas nublanksta, bet... kodėl būtent Sausio 4?
AtsakytiPanaikintičia iš kito blog'o nukopijavau, sena rašliava, bet maždaug šią temą atitiko
AtsakytiPanaikinti