prisimink paskutinį ir pirmą,kur kažkur tarp puslapių
gyvenimas bėga.
ten užslėpti gyvenimai
jau seniai neberodo būtojo laiko,
taip pažįstamo man
ir taip pažinusio tave sapnuose.
telieka ištraukti sulaistytą puslapį,
tik nežinai, kokiu skysčiu,
sako, sūriu,
ir iš nutrintų hieroglifų išskaityti,
kad laukia ten,
sapnuose,
dar nepamestas bilietas. į praeitį.
kelionės trukmė numatyta tik tau
ir matuojama ilgesio matais.
po prisiminimą, į stotelę telpantį,
kad pakviptų ir grįžtų negrįžtamai.
nes sako, kvapas - vienintelis raktas,
rakinantis tavo atsiminimų skrynias.
skrynias, kuriose vis dar mėtosi dvylika skaičių,
kur ties dvyliktu baigiasi viskas,
tik ne naktis.
o tokiomis naktimis, aš lūkuriuoju skambučio
iš ten, kur dar tu.
grįšiantis ir sapnuojamas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą