pykstu, kad jis pasirodė ir dingo, o žadėjo nebedingti
pykstu, nes neturiu nei jėgų, nei kantrybės mokytis ar laikyti egzaminus
tiesiog labai noriu nebūti čia
pabūti kur nors kitur
kur šilta
kur nereikia mąstyti apie ateitį
ir juolab, apie praeitį
kur nereikia apsimetinėti kuo nesi
kur galėčiau skaityti kiek tik noriu, gerti kavos kiek noriu ir valgyti kokį noriu maistą
ir ilsėtis
o naktimis sėdėti balkone, kur labai šilta,
įsijungus atiką, apraudoti visus, kurie išėjo ir pamiršo,
kad antuanas de sent egziuperi sakė, jog: esi atsakingas už tuos, kuriuos prisijaukini.
(visą gyvenimą, nes jie neturi gyvenimo be tavęs.)
ir norėčiau ten, kažkur labai toli, būti trapesnė, negu, kad esu ar atrodau čia.
nes būdama čia aš negaliu sau leisti taip širdį liejančiai graudentis.
pasiklydau savyje. |
Geras, tai visisškai atitinka mano mintis pastaruoju metu. Vadinasi ne man vienai taip. Aš taip pat rašau blogą (jei įdomu: http://neramu.blogspot.com/ ), tik mažai aprašau savo jausmus, gal bijau, kad kas atpažins, suras..
AtsakytiPanaikintilaabi džiaugiuosi, kad mano užrašyti išgyvenimai (o kartais tiesiog sugalvoti..) kažkam patinka, ar kažkas juos prijaučia... būtinai paskaitysiu tavo blog'ą. :)
Panaikinti