jausmų nuotrupos.

pykstu, kad jis pasirodė ir dingo, o žadėjo nebedingti pykstu, nes neturiu nei jėgų, nei kantrybės mokytis ar laikyti egzaminus tiesiog labai noriu nebūti čia pabūti kur nors kitur kur šilta kur nereikia mąstyti apie ateitį ir juolab, apie praeitį kur nereikia apsimetinėti kuo nesi kur galėčiau skaityti kiek tik noriu, gerti kavos kiek noriu ir valgyti kokį noriu maistą ir ilsėtis o naktimis sėdėti balkone, kur labai šilta,  įsijungus atiką, apraudoti visus, kurie išėjo ir pamiršo,  kad antuanas de sent egziuperi sakė, jog: esi atsakingas už tuos, kuriuos prisijaukini.  (visą gyvenimą, nes jie neturi gyvenimo be tavęs.) ir norėčiau ten, kažkur labai toli, būti trapesnė, negu, kad esu ar atrodau čia. nes būdama čia aš negaliu sau leisti taip širdį liejančiai graudentis.

pasiklydau savyje.